Danguolė Kiškienė, www.moteris.lt straipsnyje "Skausmas: pavojaus signalas, kurį privalu išgirsti" teigia, kad skausmas pasižymi tokiomis savybėmis:
- Yra informacijos šaltiniu, kuris praneša apie iškilusį pavojų mūsų organizmui ir apsaugo mus nuo sužeidimų, kuriuos patirtume, jei jo nejaustume.
- Yra visiškai subjektyvus reiškinys, kurį labai sunku įvertinti, nes kiekvienas žmogus tokio pat pažeidimo skausmą jaučia visiškai skirtingai.
- Nemalonus emocinis išgyvenimas. Senovės mokslininkai pripažino, kad emocijos stipriai veikia į tai, kaip mes išgyvename skausmą.
- Ne toks paprastas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio - kartais jis lieka ligai pasibaigus ar atsiranda be jokios priežasties. Tokį skausmą specialistai vadina fantominiu. Jis pasireiškia po amputacijos ir iki šiol nežinoma kodėl jis atsiranda.
- Visuomet susijęs su audinio pažeidimu. Pažeidus audinį sudirginamas nervas, o skausmo signalas perduodamas į galvos smegenis.
- Kartu su skausmu veikia ir natūrali skausmą malšinanti sistema. Mūsų organizmas pats gamina skausmą malšinančias medžiagas. Jų dėka pvz. sportininkas, net ir gavęs sunkią traumą, kurį laiką jos nejaučia, o kareivis mūšio lauke ištveria neįtikėtinus dalykus.
- Dėl ilgiau trunkančio ir stipraus skausmo organizmas išsenka ir nesugeba jo įveikti. Pašalinus skausmo priežastį, skausmas turėtų praeiti ir nepalikti jokių pėdsakų.
- Kuo ilgiau trunka skausmas, tuo jautresnės tampa nervų ląstelės, kurioms net silpnas dirgiklis sukelia stiprų atsaką. Tad skausmą svarbu imti malšinti laiku, kol nėra nervų sistemos įjautrinimo.
- Jeigu skausmo nemalšiname, jis sukelia silpnumą, trikdo kvėpuoti, blogiau gyja žaizdos, slopsta virškinimo sistemos veikla, kyla kraujospūdis, "kala" širdis. Skausmui užsitęsus nyksta raumenys, silpnėja imunitetas, mažėja fizinis pajėgumas. Prisideda nerimas, beviltiškumo jausmas, pyktis...
Taigi, svarbiausia priežastis dėl kurios, anot Danguolės Kiškienės, negalima kentėti skausmo, būtų ta, kad ilgai trunkant skausmui, nervų ląstelės tampa per daug jautriomis skausmą sukeliančiam signalui ir ilgainiui kenčiant skausmą (t.sk. galvos skausmą), organizmas praranda galimybę savaime susireguliuoti ir teisingai reaguoti į skausmo šaltinį.
